Dėl tam tikrų ne visai aiškių priežasčių, taip jau susiklostė, kad ajurveda daugeliui žmonių asocijuojasi su Indijos religija. Laimei, iš tiesų Ajurveda neturi nei religinio, nei nacionalinio pagrindo.

Žinoma, remiantis Ajurvedos istorija, visi jos traktatai atkeliavo pas senovės žynius ir išminčius iš dievo Brahmos meditacijų, jo įžvalgų ir dieviškųjų apreiškimų metu. Tačiau dievas Brahma yra visos Visatos, tame tarpe ir mūsų planetos, Žemės, kūrėjas. Todėl jo „testamentas“ skirtas visai žmonijai.

Be to, ajurveda žmogui nenurodinėja, kaip reikia gyventi, kokios religijos laikytis ir kaip elgtis su artimaisiais, nes pirmiausia ajurveda yra medicinos sistema, kuri ne nurodinėja ar moko, o gydo žmogų. Be to, žmogaus religija, jo odos spalva ir moraliniai principai čia neturi jokio vaidmens.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad kai tik ajurvedos mokslas įgavo pagreitį ir įsitvirtino, iškilo ne šventyklos bei bažnyčios, o universitetai. Vienoje ajurvedos švietimo įstaigoje mokėsi studentai, kurie ateityje turėjo tapti gydytojais, o kitoje - chirurgais.

Dar reikėtų pažymėti, kad visa šimtmečius besitęsianti ajurvedos istorija vystėsi aštuoniose pagrindinėse medicinos srityse, kurios vis dar tyrinėjamos ir studijuojamos Indijos universitetuose:

1) Ajurvedinė terapija
Mokymų metu studentai mokosi diagnozuoti ir gydyti žmogaus vidines ligas naudodami vaistinius augalus, mineralus, akmenis, mitybos taisykles ir gyvenimo būdą.

2) Ajurvedos psichiatrija ir psichologija.
Čia akivaizdu, kad studentai yra mokomi studijuoti ir gydyti žmogaus psichikos ligas ir įvairius kitus psichinius sutrikimus.

3) Ajurvedinė oftalmologija ir laringologija.
Būsimi gydytojai susipažįsta su ausų, gerklės, nosies ligomis. Jų tikslas - mokėti diagnozuoti, numatyti ir gydyti šias ligas.

4) Ajurvedos toksikologija.
Studentai išmokomi diagnozuoti ligas, kurias sukelia ūmus ir lėtinis apsinuodijimas, apsinuodijimas sintetiniais nuodais bei užkrėtimai, atsirandantys po gyvūno ar vabzdžio įkandimo.

5) Ajurvedos pediatrija.
Studentai studijuoja ginekologiją, akušerijos ir pediatrijos sritis.

6) Ajurvedos chirurgija.
Ajurvedos chirurgija reikalauja ne tik sugebėjimo atlikti įvairių organų ir audinių operacijas. Studentas turi žinoti, kaip tinkamai atlikti kraujo nuleidimą, atlikti hirudoterapiją ar akupunktūrą.

7) Ajurvedinis atjauninimas.
Ši sritis leidžia žmogui suprasti, kokie biologiniai procesai lemia senėjimą ir kaip juos galima sustabdyti. Studentai taip pat mokomi žmogaus organizmo atstatymo būdų.

8) Ajurvedos „YIN-YAN“.
Šioje srityje studentai mokomi diagnozuoti ir gydyti vyrų ir moterų lytinę potenciją ir nevaisingumą.

! Taigi, kaip matome, Ajurveda yra mokslas, turintis įtakos visiems žmogaus gyvenimo aspektams. Ji ramina, gydo ir leidžia kiekvieno žmogaus gyvenimą pripildyti palaimos ir visų gėrybių - tiek dvasinių, tiek materialių. Tik ne kiekvienas žmogus vis dar yra pasirengęs šiandien susitikti su Ajurveda ir išvysti tikrą tiesą. Deja, ajurvedos paslaptys kai kuriems vis dar nesuprantamos, nes jie dar nepajėgūs suprasti tikrosios ajurvedos prasmės.