Kaip jūs kalbate, taip ir gyvenate.

Budistinėje psichologijoje sakoma, kad pagrindinis energijos praradimo kanalas – mūsų kalba. Krikščionybėje mokoma: „Nesvarbu, kas įėjo į žmogaus burną, svarbu, kas išėjo“. Dalis žmonių šį posakį naudoja savo mitybos įpročiams pateisinti, kurie dažnai primena kiaulės stilių „valgyk viską, ką matai“, ignoruodami antrąją šios sentencijos dalį.

Daugybė šventųjų ir žmonių siekiančių dvasinio tobulumo apsigyvena nuošaliose vietose tam, kad nebūtų galimybės įsitraukti į tuščius pokalbius. Vedose tuščiažodžiavimas vadinamas pradžialpa – tai viena iš kliūčių žengiant dvasinio ir materialaus gyvenimo tobulėjimo keliu. Apie žmogų lengviausia spręsti pagal tai, kaip jis kalba. Kalba lengvai atskleidžia žmogaus charakterį.

Turbūt kiekvienas besidomintis joga, rytų psichologija ir filosofija, žino išminčių Patandžalį ir jo monumentalų kūrinį apie jogą „Joga-sutra“. Tačiau tik nedaugelis žino, kad pirmiausia jis sukūrė nemažiau svarbius darbus skirtus kalbai ir medicinai: „Patandžala-bašja“ (Patanjala-Bhashya) ir „Čaraka“ (Charaka). „Patandžala-Bašja“ yra Panini gramatikos komentaras, kuriame aiškinama, kaip reiktų kalbėti ir tinkamai naudoti savo kalbą.

Tarp kalbos ir proto, proto ir kūno, kūno ir sielos yra labai glaudūs ryšiai. Sveikas kūnas, sveikos mintys (protas), sveika kalba padeda išlaikyti asmenybės harmoniją. Šiuolaikiniais tyrimais įrodyta, kad klaidos kalboje ne atsitiktinumas. Jos turi gilias sąsajas su mentaliniu išsivystymu. Užsikirtimas kalbant ir mikčiojimas atsiranda tada, kai yra rimtų emocinių pažeidimų. Praktiškai visos ligos yra psichosomatinės kilmės.

Kiekvienas siekiantis tobulumo pirmiausia turi tapti savo kūno gydytoju. Antra, gramatikos specialistu, prižiūrinčiu savo kalbą, ir trečia, filosofu, apvalančiu savo sąmonę ir suvokiančiu Absoliučią Tiesą. Tokio žmogaus gyvenime nėra vietos ligoms, nesidomėjimui savimone bei tuštiems pokalbiams. Tokį žmogų Patandžalis vadina jogu. Nesvarbu, kokia jogos dalimi ar kokiomis dvasinėmis praktikomis jis užsiima, tai, kas paminėta viršuje jam tiks šimtu procentų.

Nuo kalbos priklauso sveikata ir materiali gerovė. Tai svarbu ne tik dvasingiems žmonėms, bet ir tiems, kurie trokšta sėkmės materialiame pasaulyje. Visose verslo mokyklose yra labai rimtai žiūrima į oratorystės meną bei klausymąsi. Netgi ir kriminalistiniame pasaulyje, norint kopti karjeros laiptais, reikia mokėti suvaldyti savo liežuvį. Buda yra sakęs, kad žodžiu galima ir žmogų užmušti. Trys minutės pykčio gali sunaikinti dešimties metų draugystę. Mūsų neatsargūs arba, priešingai, apgalvoti žodžiai stipriai veikia mūsų karmą. Kažkas gali pašvęsti dešimt metų dvasingam gyvenimui, labdarai, tačiau vos vienu didžios asmenybės įžeidimu galima labai greitai visuose lygiuose prarasti viską ir nusiristi į žemiausias gyvybės formas kitoje inkarnacijoje.

Kaip tai nutinka? Tai atsitinka dėl įžeidžiančios kalbos.

Vedų astrologijoje teigiama, kad šešėlinė Ketu planeta yra atsakinga už įžeidimus. Ketu planeta suteikia greitas reakcijas, kartais viskas vyksta akimirksniu. Taip pat Ketu duoda išsilaisvinimą. Savo negatyviame aspekte ši planeta baudžia už bet kokį įžeidimą ir nepagarbią kalbą, tuojau pat sustabdydama žmogaus dvasinį ir materialų augimą. Vedinėje visuomenėje kiekvienas buvo mokomas atsargiai rinktis žodžius. Kai žmogus pradeda kalbėti, lengva suprasti, koks jis yra.

Kvailį nuo išminčiaus galima atskirti jam prakalbus. Žodžiai neša savyje labai galingą jėgą. Tie, kurie gali matyti subtilias energijas, teigia, kad tų žmonių auroje, kurie keikiasi, kalba nešvankybes, šneka nepagarbiai ar įžeidžiančiai, atsiranda juodos dėmės, kurios per vienerius ar dvejus metus gali išsivystyti į vėžį ar uždegiminius procesus fiziniame kūne.

Kalba – tai gyvenimiškos jėgos pasireiškimas. Pagrindinis mūsų liežuvio tikslas yra kalbėti mantras, maldas ir aptarinėti dalykus, susijusius su dieviškumu. Liežuvis taip pat naudojamas aptarti praktiškus dalykus, bendrauti su artimaisiais ir kitais žmonėmis. Tačiau šiame bendravime svarbus saikingumas.

Ajurvedoje mokoma, kad kalba yra pranos pasireiškimas. Prana – tai universali gyvybinė energija. Kuo daugiau žmogus turi pranos tuo jis sveikesnis, sėkmingesnis, charizmatiškesnis ir harmoningesnis. Pirmiausia žmogus pranos netenka per savo kalbą. O dar daugiau jos gali netekti kritikuodamas, vertindamas, smerkdamas ar kalbėdamas „nešvaria“ kalba.

Remiantis statistika statistika, 90 % visų pykčių įvyksta tada, kai apie kažką blogai kalbame. Bhagavat-gitoje teigiama, kad kalbos askezė yra ne kas kita, kaip mokėjimas kalbėti tiesą maloniais žodžiais.

Žmonės, kurių kalba šiurkšti, yra žemiausiuose sluoksniuose visose hierarchijose. Tai tinka ir šalims. Atkreipkite dėmesį, kad šalys su aukštesne kalbos kultūra visada yra sėkmingesnės, tai Japonija, Vokietija ir kitos didžiojo aštuoneto šalys. Nors šiuo metu jose vykstanti kultūrinė degradacija, įskaitant ir kalbos degradaciją, atsiliepia tiek ekonominiam, tiek ir dvasiniam gyvenimui. Rytuose žmogus, kuris negeba kontroliuosi savo kalbos yra laikomas labai primityviu, nors gali būti universiteto profesorius.

Mūsų karma priklauso nuo mūsų kalbos. Svarbu prisiminti, kad jeigu mes ką nors kritikuojame, tai pasiimame dalį to žmogaus negatyvios karmos ir to žmogaus blogas charakterio savybes. Toks karmos veikimo mechanizmas. Mes taip pat perimame gerąsias savybes tų žmonių, kuriuos giriame ar šloviname. Vedose skatinama visada kalbėti apie Dievą, šventas asmenybes bei šlovinti juos, tai padės mums įgyti dieviškųjų savybių. Jeigu norite įgyti kokių nors gerų savybių, užtenka tiesiog paskaityti apie kokį nors šventąjį, kuris turi šias savybes arba su kuo nors aptarti, jo gerąsias savybes.

Seniai pastebėta, kad mes įgyjame savybes tų žmonių, apie kuriuos galvojame ir kalbame. Netgi vakarų psichologai pataria kalbėti ir galvoti apie sėkmingus ir harmoningus žmones.

Kuo žmogus yra labiau pavydus ir egoistiškesnis, tuo daugiau jam reikia pastangų apie kitus kalbėti pozityviai. Mums reikia išmokti neteisti ir nekritikuoti kitų. Turėjau klientą, kuris pagal savo gimimo horoskopą tam tikrais metais turėjo patirti rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau jam viskas ėjosi tiesiog puikiai. Aš jo paklausiau, ką gi jis būtent tais metais pradėjo praktikuoti? Jis atsakė, kad davė įžadą niekada nieko nekritikuoti. Klientas ir pats pastebėjo, kad jo gyvenimas dramatiškai pasikeitė, o dvasinė praktika pakilo į aukštesnį lygį.

Tas kuris mus kritikuoja atiduoda mums savo gerąją karmą ir pasiima mūsų blogąją. Vedose kritika būdavo laikoma sėkme tam, kurį kritikuoja. Kaip kalba veikia mūsų karmą? „Mahabharatoje“ pasakyta, kad jeigu suplanavai kažką padaryti, niekam nepasakok. Jeigu papasakosi, tikimybė, kad tai padarysi, gali sumažėti net 80 %, ypač jeigu tuo pasidalinsi su pavydžiu ir godžiu asmeniu. Kodėl žmonės, kurie kalba mažai ir apgalvotai, pasiekia daugiau? Jei tiesiog nešvaisto savo energijos.

Kita paprasta taisyklė: jeigu tu padarei kažkokį didvyrišką ar gerą darbą ir vėliau pasigyrei apie tai ar kam nors papasakojai, tą pačią akimirką netenki visų šios geros veiklos rezultatų. Pagyrūnai retai daug pasiekia. Todėl neverta girtis, idant neprarastume savo geros veiklos rezultatų.

„Tegu tavo kairė ranka nežino, ką veikia dešinioji“, – sakoma Evangelijoje pagal Matą (6:3).

Mūsų mintys veikia mūsų žodžius.

Tikra istorija:

Mokinys ateina pas mokytoją ir klausia jo:

– Jūs patariate gyventi atviru protu. Bet tada protas gali išskristi, ar taip?

– Tu tiesiog stipriai užčiaupk burną, ir viskas bus gerai.

Mūsų mintys sąlygoja mūsų žodžius, todėl geriau vengti apie ką nors galvoti blogai. Kuo chaotiškesnės mintys jūsų prote, tuo stipriau jos manifestuos per jūsų liežuvį bei tuo chaotiškesnė bus jūsų kalba. Tie, kurie galvoja aiškiai – kalba aiškiai.

Aukštesnis lygis: išmokti priimti kritiką. Viena iš proto savybių yra pateisinti save bet kokiomis aplinkybėmis. Kuo mažiau išsivystęs žmogus, tuo daugiau pasiteisinimų jis atras. Dideli nusikaltėliai visada randa sau pasiteisinimų. Man teko skaityti paskaitas kalėjimuose, taip pat ir griežto rėžimo kalėjimuose, ir buvau labai nustebęs, kai atradau, kad beveik niekas nelaikė savęs kaltu dėl savo atliktų nusikaltimų. Vienas iš pažengusio evoliucijoje žmogaus gebėjimų yra priimti kritiką savo adresu.

Kelios sąmoningos kalbos taisyklės

Pirma. Prieš ką nors pasakydamas suskaičiuok iki dešimties. Pradžioje gali būti sunku suskaičiuoti ir iki trijų. Tačiau, jei atsakysi po nedidelės pauzės, tavo atsakymas bus kur kas labiau apgalvotas. Dažniausiai pirma reakcija po to, kai jums kas nors pasako kritiką, yra troškimas jį nuteisti ir šiurkščiai atsakyti jam tuo pačiu. Todėl leiskite sau 5–10 sekundžių pauzę prieš tardami žodį. Mažų mažiausiai tai išsklaidys nereikalingą emocinę iškrovą. Save realizavęs žmogus kalba labai nedaug ir apgalvotai. Skaičiau puikių žmonių biografijas, kuriose pažymėta, kad jie niekada tuojau pat neatsakydavo į bet kokius kaltinimus. Jie suprato, jog pyktis, susierzinimas paveiks jų kalbą ir pasekmės bus tragiškos bei destruktyvios.

Antra. Nereikia pulti į kraštutinumus. Viešpats apsireiškia smulkmenose, o velnias kraštutinumuose. Neduokite tylos įžadų, ypač jei esate iš prigimties ekstravertas, nes tai gali jus sužaloti. Jeigu jūsų psichofizinė prigimtis pasireiškia dideliu kalbėjimu, kalbėkite taip, kad aplinkiniams tai būtų naudinga.

Būkite atviri ir geranoriški, o svarbiausia, gyvenkite sąmoningai. Svarbu pastebėti, kad mūsų lygmuo pasireiškia mažai reikšmingose smulkmenose, tarkim, kaip mes sureaguosime į grubumą parduotuvėje, kokios emocijos mums sukils, kai mus „nepelnytai“ kritikuos ir taip toliau.

Linkime sėkmės šviesiuose gyvenimo pokyčiuose!

Straipsnis parengtas remiantis Rami Blekt mintimis